Kai neturiu saves savyje

Kai neturiu saves savyje, aš tampu juo. Kopriklausomybė – tai dovana, su kuria gyvena, ko gero, kas antras žmogus.

Tai žmogaus praradusio savo identitetą ir susitapatinusio su kitu žmogumi PRIKLAUSOMYBĖ. Šią priklausomybę suaugęs žmogus įgyja dar vaikystėje, kuomet šeimoje visos problemos buvo sprendžiamos alkoholyje ir tie sprendimai tapdavo tokie dažni, kad visa šeima pradėdavo gyventi vieno žmogaus, kuris geria gyvenimą. Visas pasaulis tuomet sukasi aplink jį! Visi juo rūpinasi, jį seka ir išgyvena jo pakilimus bei nuosmukius. Jaučia beprasmybę, nepritapimą, baimę, gėdą, kaltę, kuri tampa nuolatiniais augančio vaiko palydovais.

Taip susiformuoja vaiko žema savivertė ir jau suaugęs žmogus pradeda ieškoti savo vertės patvirtinimo išorėje. Toks žmogus neturi viduje meilės sau, o sunkiausia užduotis jo gyvenime tampa – PAMILTI SAVE.