Koks džiaugsmas turėti galimybę patirti gyvenimą. Koks begalinis dėkingumas tėvams už vienintelį bilietą į šį pasaulį. Priimti šią dovaną iš tėvų reikia drąsos ir meilės. Drąsos nusilenkti ir padėkoti, drąsos pripažinti, jog būtent tai, ką aš turiu gavau iš savo tėvų. Galbūt jaučiu skausmą, žemą savivertę, kaltę, gėdą, galbūt… Klausimas tau, žmogau, kurio iš tėvų meilės, pripažinimo ir šilumos tau trūksta? Galbūt trūksta mamos ir neturi ryšio su gyvenimu. Galbūt trūksta tėčio ir negali jaustis saugus, priimtas, mylimas.
Kai suaugęs žmogus turi priekaištų savo tėvams, reiškia jis neigia savo teisę į gyvenimą. Juk būtent tokių tėvų dėka, tą dieną ir tą valandą užgimė jo gyvybė. Tėvai dovanodami gyvenimą turėjo vienintelį tikslą duoti, dovanoti.
O vaiko užduotis yra priimti ir padėkoti!